Kaip Rytų ir Vakarų komunikacijos stiliai lemia kampanijos sėkmę

2018 m. „Dolce <0>0 Gabbana“ Kinijos rinkai pristatė reklamų seriją, kurioje vaizduojamas kinų modelis, sunkiai valgantis itališką maistą lazdelėmis. Žaisminga kampanija buvo iškart pasmerkta kaip kultūriškai nejautri ir rasistinė. Per 48 valandas prekės ženklo mados šou Šanchajuje buvo atšauktas, Kinijos elektroninės prekybos platformos pašalino savo gaminius, o bendrovė patyrė apie 400 mln. dolerių nuostolių.

Tuo tarpu tais pačiais metais „Coca-Cola“ kampanija „Dalinkis kola“ (angl. Share a Coke), kurios metu ant butelių buvo tiesiog atspausdinti populiarūs vietiniai pavadinimai, 80 šalių padidino pardavimus 2 %, nes buvo suprasta viena esminė tiesa: žmonės nori matyti save atspindinčius prekės ženkluose.

Kuo skiriasi? Kultūrinės komunikacijos intelektas.

Suprasti, kaip Rytų ir Vakarų auditorijos apdoroja informaciją, priima sprendimus ir reaguoja į žinutes, yra ne tik malonumas – tai kampanijų sėkmės mūsų globalizuotoje rinkoje pagrindas. Panagrinėkime sistemas, paaiškinančias, kodėl kai kurios kampanijos peržengia sienas, o kitos žlunga įspūdingai.

Kultūrinės komunikacijos mokslas: Hofstede’o kultūriniai matmenys

Aštuntajame dešimtmetyje olandų socialinis psichologas Geertas Hofstede išanalizavo daugiau nei 117 000 IBM darbuotojų 76 šalyse apklausos duomenis. Jo tyrimas atskleidė, kad nacionalines kultūras galima vertinti pagal konkrečius aspektus, kurie daro didelę įtaką tam, kaip žmonės bendrauja, priima sprendimus ir reaguoja į rinkodaros žinutes.

Šie aspektai nėra stereotipai – tai statistiškai patvirtinti modeliai, padedantys rinkodaros specialistams suprasti, kodėl tiesioginio pardavimo pasiūlymas veikia Čikagoje, bet yra nesėkmingas Pekine.

1. Individualizmas ir kolektyvizmas: „aš“ ar „mes“?

Raštas:

• Vakarų kultūros (JAV įvertinimas 91, JK – 89): Labai individualistinės, pabrėžiančios asmeninius pasiekimus, laisvę ir saviraišką.
• Rytų kultūros (Kinija įvertinta 20, Japonija – 46, Pietų Korėja – 18): kolektyvizmo, teikiančio pirmenybę grupės harmonijai, šeimai ir bendruomenei

Rinkodaros pasekmės:

Individualistinėse kultūrose sėkmingos kampanijos pabrėžia asmeninę naudą: „Pakeisk SAVO gyvenimą“, „Būk geriausias SAVO „aš“, „Išsiskirk iš minios“. Amerikietiška reklama šlovina herojaus kelionę, autsaiderio istoriją, individą, kuris nepaklūsta konvencijoms.

Kolektyvistinėse kultūrose tas pats požiūris atrodo egocentriškas ir atstumiantis. Čia kampanijos pabrėžia priklausymą, harmoniją ir kolektyvinę naudą. Apsvarstykite, kaip „Coca-Cola“ pritaikė savo kampaniją „Pasidalinkite kola“: JAV ant butelių buvo nurodyti asmenų vardai. Kinijoje kampanijoje buvo vartojamos tokios frazės kaip „klasės draugas“, „draugas“ ir „šeima“ – terminai, kurie pabrėžia santykius, o ne asmenis.

Realaus pasaulio pavyzdys: Kai „Nike“ pradėjo veiklą Kinijoje, jų pradinė individualistinė žinutė „Just Do It“ žlugo. Jie pakeitė savo strategiją kampanijomis, kuriomis švenčiamas komandinis sportas, bendruomenės pasiekimai ir nacionalinis pasididžiavimas, todėl Kinijos rinka kasmet išaugo 50 %.

2. Galios atstumas: hierarchija ir lygybė

Raštas:

• Didelės galios distancija (Kinija: 80, Pietų Korėja: 60): hierarchinių struktūrų pripažinimas, pagarba valdžiai, formalus bendravimas
• Mažas atstumas tarp galios (JAV: 40, JK: 35, Vokietija: 35): Pirmenybė teikiama lygybei, neformaliam bendravimui, autoriteto kvestionavimui.

Rinkodaros pasekmės:

Kultūrose, kuriose dominuoja distancija tarp įtakingiausių žmonių, rinkodara turėtų gerbti socialines hierarchijas. Garsenybių palaikymas turi išskirtinį svorį – ne dėl ryšio su kitais, o dėl statuso. Ekspertų nuomonės, profesiniai sertifikatai ir autoritetingi pranešimai daro gilų atgarsį.

Kultūrose, kuriose mažai įtakojama distancija, tas pats požiūris gali atrodyti elitistinis. Vakarų auditorija reaguoja į „autentiškus“ balsus, kolegų atsiliepimus ir prekės ženklus, kurie save pozicionuoja kaip lygius asmenis, o ne autoritetus. Atsitiktinis generalinis direktorius, kuris tiesiogiai tviteryje susirašinėja su klientais? Tai yra mažos įtakos distancijos rinkodara.

Realaus pasaulio pavyzdys: Prabangos prekių ženklai, tokie kaip „Louis Vuitton“ ir „Hermès“, Azijoje, kur švenčiamas aukštas statusas, palaiko oficialų, įkvepiantį prekės ženklą. Vakarų rinkose net prabangos prekių ženklai dabar perima „prieinamos prabangos“ žinutes, kad neatrodytų pernelyg išskirtiniai.

3. Neapibrėžtumo vengimas: rizikos prisiėmimas ir taisyklių laikymasis

Raštas:

• Didelio neapibrėžtumo vengimas (Japonija: 92, Pietų Korėja: 85): Pirmenybė teikiama išsamiai informacijai, patikrintiems sprendimams, lojalumui prekės ženklui.
• Žemas neapibrėžtumo vengimo lygis (JAV: 46, JK: 35): Neapibrėžtumo jausmo komfortas, noras išbandyti naujus dalykus, atvirumas inovacijoms

Rinkodaros pasekmės:

Japonijos vartotojai nori išsamių produktų specifikacijų, kokybės garantijų ir patikimumo įrodymų. Rinkodaros medžiaga turėtų būti informatyvi, išsami ir demonstruoti ilgalaikę vertę. Startuoliai susiduria su sunkia kova – pasitikėjimą reikia užsitarnauti nuoseklumu.

Tuo tarpu Amerikos ir Didžiosios Britanijos vartotojai pirmieji pritaiko technologijas. Jie reaguoja į novatoriškas žinutes: „Revoliucinis“, „Keisti žaidimo taisykles“, „Laužyti visas taisykles“. Jie išbandys jūsų nežinomą startuolį, jei vertės pasiūlymas bus patrauklus.

Realaus pasaulio pavyzdys: Kai „Tesla“ įžengė į Japonijos rinką, minimali prekybos atstovybių patirtis ir tiesioginio pardavimo vartotojams modelis (beveik sėkmingas JAV) prieštaravo Japonijos vartotojų pirmenybei įsitvirtinusiems prekių ženklams ir išsamiems aptarnavimo tinklams.

4. Ilgalaikė ir trumpalaikė orientacija: ateitis ir dabartis

Raštas:

• Ilgalaikė orientacija (Pietų Korėja: 100, Kinija: 87, Japonija: 88): Dėmesys būsimiems atlygiams, atkaklumui, santykiams, o ne greitoms pergalėms
• Trumpalaikė orientacija (JAV: 26, JK: 51): dėmesys tiesioginiams rezultatams, ketvirčio rezultatams, momentiniam pasitenkinimui

Rinkodaros pasekmės:

Rytų rinkodara pabrėžia palikimą, tradicijas ir išliekamąją vertę. Prekių ženklai save pozicionuoja kaip ilgalaikės sėkmės partnerius. Santykių kūrimas vyksta anksčiau nei pardavimo pokalbiai – kartais mėnesiais.

Vakarų rinkodara siūlo tiesioginę naudą: „Gaukite rezultatus per 30 dienų“, „Prieiga akimirksniu“, „Pirkite dabar“. Raginimas veikti yra agresyvus ir ribotas laiko atžvilgiu.

Realaus pasaulio pavyzdys: Įmonių programinės įrangos įmonės tai išmoko skaudžiai. JAV pardavimo ciklas gali užsibaigti per 3 mėnesius, pradedant agresyviomis demonstracinėmis versijomis ir bandomaisiais laikotarpiais. Tam pačiam sandoriui Kinijoje reikia 12–18 mėnesių santykių kūrimo, daugybės suinteresuotųjų šalių susitikimų ir ilgalaikio įsipareigojimo.

Hallo aukšto konteksto ir žemo konteksto komunikacija: skaitymas tarp eilučių

Nors Hofstede’as aiškina, ką kultūros vertina, antropologo Edwardo T. Hallo teorija paaiškina , kaip jos komunikuoja. Jo didelio ir mažo konteksto sistema yra bene svarbiausias lęšis norint suprasti, kodėl rinkodaros žinutės skirtingose kultūrose pasiekia skirtingai.

Žemo konteksto kultūros: pasakykite, ką turite omenyje

Charakteristikos: JAV, Vokietija, JK, Skandinavija, Australija

Žemo konteksto kultūrose prasmė aiškiai perteikiama žodžiais. Bendravimas yra tiesioginis, pažodinis ir daugiažodis. Jei kažkas nėra aiškiai pasakyta, tai nebuvo perduota.

Rinkodaros vertimas:

• Antraštės turėtų būti aiškios: „Šį savaitgalį visiems batams taikoma 50 % nuolaida“
• Privalumai turėtų būti aiškiai įvardyti: „Numesti svorio, įgyti energijos, pasijusti nuostabiai“
• Raginimas veikti turėtų būti tiesioginis: „Pirkti dabar“, „Pradėti nemokamą bandomąją versiją“, „Gauti kainos pasiūlymą“
• Teisiniai atsakomybės apribojimai ir smulkus šriftas yra laukiami ir raminantys
• Humoras gali būti tiesmukas ir netgi sarkastiškas

Kodėl tai veikia: Mažo konteksto auditorijos nenori dekoduoti paslėptų reikšmių. Jos vertina efektyvumą, aiškumą ir informacijos tankumą. Sėkminga reklama atsako į šiuos klausimus: Kas tai yra? Ką ji daro? Kiek ji kainuoja? Kur ją įsigyti?

Aukšto konteksto kultūros: žinutės prasmė

Charakteristikos: Japonija, Kinija, Pietų Korėja, Artimieji Rytai, Lotynų Amerika

Didelės kontekstinės kultūrose prasmė kyla iš konteksto, santykių ir neverbalinių užuominų. Tai, kas nepasakoma , dažnai yra svarbiau nei tai, kas pasakoma . Bendravimas yra subtilus, netiesioginis ir daugiasluoksnis.

Rinkodaros vertimas:

• Vizualinė medžiaga turi daugiau svorio nei tekstas – vienas vaizdas gali perteikti visas prekės ženklo vertybes
• Simbolika ir metafora pakeičia pažodinius aprašymus
• Emocinis rezonansas pranoksta funkcijų sąrašus
• Garsenybių pritarimas veikia ne dėl aiškių atsiliepimų, o dėl numanomo ryšio
• Harmonija, grožis ir estetika perteikia kokybę jos neteigdami.

Kodėl tai veikia: didelio konteksto auditorija yra išprusę vertėjai. Jie supranta toną, aplinką, spalvų pasirinkimą ir kultūrines nuorodas. Pernelyg didelis aiškinimas įžeidžia jų intelektą. Subtilumas rodo pagarbą.

Komunikacijos spraga veikiant

Scenarijus: naujos fitneso programėlės paleidimas

Mažo konteksto (JAV) kampanija:
Antraštė: „Sustiprinkite savo formą per 30 dienų – rezultatai garantuoti!“
Tekstas: „Mūsų dirbtinio intelekto valdomas algoritmas kuria suasmenintus treniruočių planus, kurie, kaip įrodyta, sudegina 500 kalorijų per treniruotę. Prisijunkite prie 1 milijono vartotojų, kurie numetė vidutiniškai 15 svarų. Atsisiųskite dabar ir gaukite pirmąjį mėnesį nemokamai!“
CTA: „PRADĖTI NEMOKAMĄ BANDYMĄ“

Didelio konteksto (Japonija) kampanija:
Vizualinis vaizdas: ramus ryto vaizdas, žmogus, besidriekiantis pro langą ir žvelgiantis į vyšnių žiedus.
Tekstas: „Kelionė harmonijos link prasideda nuo vieno žingsnio.“
Subtilus tekstas: „Asmeninis sveikatingumo konsultavimas“ (be skaičių, be agresyvių teiginių)
CTA: „Pradėkite savo kelionę“ (kvietimas, o ne įsakymas)

Tas pats produktas. Visiškai skirtingos komunikacijos strategijos. JAV versija Japonijoje atrodytų triukšminga ir įkyri. Japonų versija JAV atrodytų miglota ir neįpareigojanti.

Brangios klaidos: kai kultūrinė komunikacija neveikia

Šių sistemų supratimas nėra akademinis dalykas – tai išlikimas. Štai pamokantys pasakojimai:

„Pepsi“ vertimo katastrofa (Taivanas)

Šūkis: „Atgyk su Pepsi“
Vertimas: „Pepsi prikelia tavo protėvius iš numirusių“
Rezultatas: viešas pajuokavimas, prekės ženklo žala, visiškas kampanijos pasitraukimas

„Chevrolet Nova“ (Lotynų Amerika)

Produkto pavadinimas: „Nova“
Reikšmė ispanų kalba: „No va“ = „Neina“
Rezultatas: prasti pardavimai, galiausiai reikėjo pakeisti pavadinimą

Gerber kūdikių maistas (Afrika)

Pakuotė: Besišypsančio kūdikio nuotrauka (standartinė JAV pakuotė)
Afrikos kontekstas: Regionuose, kuriuose žemas raštingumas, pakuotės paveikslėliuose rodomas turinys
Rezultatas: Vartotojai išsigando maisto, kurį jie laikė kūdikių maistu.

HSBC kampanija „Nieko neprisiimkite“

Angliškas šūkis: „Assume Nothing“ (skirtas perteikti atvirumą)
Vertimas keliose rinkose: „Nieko nedaryti“
Rezultatas: 10 mln. dolerių vertės prekės ženklo keitimo kampanija žalai ištaisyti

Sėkmės istorijos: Tinkamai įgyvendinta kultūrinė komunikacija

„McDonald’s“: globalizacijos čempionas

„McDonald’s“ sėkmingai veikia visame pasaulyje, išlaikydama prekės ženklo nuoseklumą ir prisitaikydama prie vietinių skonių:

• Indija: „McAloo Tikki“ mėsainis (vegetariškas, aštrus bulvių paplotėlis) daugiausia vegetarams
• Japonija: Teriyaki mėsainiai ir sezoniniai Sakura desertai, skirti švęsti vyšnių žydėjimo sezoną
• Prancūzija: aukščiausios kokybės ingredientai, macarons ir kavinės stiliaus sėdimos vietos, atitinkančios prancūzų maisto kultūrą
• Kinija: ryžių patiekalai, taro pyragai ir arbatos gėrimai

Kiekvienas meniu pritaikymas atspindi gilų kultūrinį supratimą – ne tik skonio nuostatų, bet ir vertybių (vegetarizmas Indijoje, sezoniškumas Japonijoje, rafinuotumas Prancūzijoje).

„Starbucks“: santykių kūrimas Kinijoje

„Starbucks“ ne tik išvertė savo meniu Kinijai – jie pakeitė visą savo vertės pasiūlymą:

• Parduotuvės pozicionuojamos kaip „trečiosios erdvės“ bendruomenės susibūrimams (kolektyvistinė vertė)
• Sukūrė arbatos gėrimus ir pyragaičius (kultūrinis pažinimas)
• Suprojektuotos parduotuvės su kinų architektūros elementais ir vietiniu menu (pagarba kultūrai)
• Akcentuota parduotuvės atmosfera, o ne greitas aptarnavimas (ilgalaikiai santykiai, o ne sandoriai)

Rezultatas: Kinija tapo didžiausia „Starbucks“ rinka už JAV ribų, turinti daugiau nei 6500 parduotuvių ir jų skaičius nuolat auga.

„Coca-Cola“: emocinė lokalizacija

„Coca-Cola“ kampanija „Pasidalinkite kola“ buvo sėkminga visame pasaulyje, nes jie lokalizavo ne tik kalbą, bet ir emocinį kontekstą:

• JAV/JK: Asmeniniai vardai („Išgerkite kolos su Sara“)
• Kinija: santykių terminai („klasės draugas“, „artimas draugas“, „likimo nulemtasis“)
• Artimieji Rytai: Šeimos titulai ir pagarbūs žodžiai
• Japonija: sezoninės ir poetinės frazės, suderintos su japonų estetinėmis vertybėmis

Tai nebuvo vertimas – tai buvo kultūrinė transkreacija. Emocinis ketinimas (ryšys, dalijimasis) išliko pastovus, o atlikimas labai skyrėsi.

Praktinis pagrindas: kultūriškai intelektualių kampanijų kūrimas

1 veiksmas: patikrinkite savo kultūrines prielaidas

Prieš pradėdami bet kokią tarptautinę kampaniją, paklauskite:

• Ar mūsų žinutės yra individualistinės, ar kolektyvistinės?
• Ar darome prielaidą apie mažą, ar didelį atstumą tarp galios?
• Ar mums patogu dviprasmybėje, ar reikalaujame tikrumo?
• Ar mūsų laiko juosta trumpalaikė, ar ilgalaikė?
• Ar mūsų komunikacija yra mažai kontekstinė (aiški), ar daug konteksto (numanoma)?

2 veiksmas: ištirkite tikslinės rinkos kultūrinius aspektus

Norėdami suprasti savo tikslinės rinkos kultūrinį profilį, naudokite Hofstede’o kultūros dimensijų balus (galima rasti adresu hofstede-insights.com). Palyginkite jį su savo vietine rinka.

Analizės pavyzdys: JAV bendrovė žengia į Pietų Korėją

3 žingsnis: pritaikykite bendravimo stilių

Didelio konteksto rinkoms (Azijai, Artimiesiems Rytams, Lotynų Amerikai):

• Pirmaukite vaizdiniais elementais ir pasakojimu, o ne funkcijų sąrašais
• Naudokite simboliką ir kultūrines metaforas
• Sumažinkite tekstą, padidinkite estetinį patrauklumą
• Kurkite į santykius orientuotą žinutę
• Gerbkite netiesioginį bendravimą – venkite agresyvių raginimų veikti
• Bendradarbiaukite su vietos įtakingais asmenimis, kurie supranta kultūrinius niuansus

Žemo konteksto rinkoms (JAV, Vokietija, Skandinavija, JK):

• Būkite tiesūs ir konkretūs – aiškiai nurodykite savo vertės pasiūlymą
• Naudokite duomenis, statistiką ir konkrečią naudą
• Įtraukite išsamią informaciją apie produktą
• Raginimą veikti aiškiai ir orientuotai į veiksmą
• Prireikus naudokite humorą ir kasdienišką toną
• Dėmesys individualiai naudai ir asmeninei transformacijai

4 veiksmas: išbandykite su vietine auditorija

Niekada nemanykite, kad suprantate rinką. Išbandykite kampanijas su:

• Tikslinės demografinės grupės
• Kultūros konsultantai , galintys nustatyti nenumatytas reikšmes
• A/B testavimas skirtingų pranešimų siuntimo būdų
• Vietinės rinkodaros komandos , kurios kasdien gyvena šia kultūra

5 veiksmas: išmatuokite ir kartokite

Kultūrinis intelektas nėra vienkartinis dalykas. Trasa:

• Įsitraukimo rodikliai skirtingose kultūros rinkose
• Konversijų rodikliai pagal regionus
• Kampanijos priėmimo nuotaikų analizė
• Klientų atsiliepimai ir kultūriniai sunkumai

Ateitis: dirbtinis intelektas ir kultūrinė adaptacija

Dirbtinis intelektas keičia kultūros rinkodaros pritaikymą. Jau yra įrankių, kurie gali:

• Analizuokite kultūrinius jausmus socialinėje žiniasklaidoje realiuoju laiku
• Siūlykite kultūriškai tinkamus pranešimų variantus
• Prieš pradedant kampanijas, nustatykite galimas kultūrines klaidas
• Suasmeninkite turinį pagal individualius kultūrinius pageidavimus platesnėse rinkose

Tačiau dirbtinis intelektas yra įrankis, o ne kultūrinio intelekto pakaitalas. Vakarų duomenimis apmokyti algoritmai gali įtvirtinti kultūrinius akluosius taškus. Žmonių kultūrinė patirtis išlieka nepakeičiama.

Išvada: bendravimas nėra universalus, bet ryšys yra

Tai, kas Niujorke skamba įtikinamai, Seule gali atrodyti agresyvu ne todėl, kad korėjiečių publika mažiau išprususi, o todėl, kad pats rafinuotumas yra kultūriškai apibrėžtas. Tai, kas Tokijuje atrodo elegantiška, Londone gali atrodyti miglota ne todėl, kad britų publikai reikia pagalbos, o todėl, kad aiškumas kultūriškai vertinamas kitaip.

Skirtumas nėra kūrybiškumas. Abi kultūros vertina kūrybiškumą – jos tiesiog jį apibrėžia skirtingai.

Sėkmingiausios pasaulinės kampanijos supranta šią esminę tiesą: tikslas yra ne rasti universalias žinutes, o suprasti universalius žmonių poreikius ir išreikšti juos kultūriškai specifiniais būdais.

Kiekvienas nori priklausyti. Kiekvienas nori jaustis suprastas. Kiekvienas nori produktų, kurie pagerintų jų gyvenimą. Tačiau „priklausymas“ individualistinėse ir kolektyvistinėse kultūrose atrodo kitaip. „Supratimui“ reikia skirtingų bendravimo stilių didelės ir mažos perspektyvos visuomenėse. O „tobulėjimas“ vyksta skirtingu laiku ilgalaikėse ir trumpalaikėse rinkose.

Hofstede’o kultūriniai aspektai ir Hallo komunikacijos teorija yra ne tik akademiniai rėmai – tai išlikimo vadovai pasaulinei rinkodarai. Įvaldykite juos ir jūsų kampanijos peržengs sienas. Ignoruokite juos ir tapsite dar viena pamokoma kultūrinio kurtumo istorija.

Pasirinkimas yra jūsų: prisitaikyti pasitelkiant protą arba žlugti užtikrintai.

Svarbiausios išvados

1. Kultūriniai skirtumai yra išmatuojami : šeši Hofstede’o matmenys (galios atstumas, individualizmas / kolektyvizmas, vyriškumas / moteriškumas, neapibrėžtumo vengimas, ilgalaikė orientacija, nuolaidžiavimas / santūrumas) suteikia kiekybiškai įvertinamų įžvalgų apie kultūrų skirtumus.
2. Bendravimo stilius yra svarbesnis nei vertimas : Hallo didelio konteksto ir mažo konteksto palyginimo sistema paaiškina, kodėl ta pati žinutė neveikia skirtingose kultūrose net ir tobulai išversta.
3. Vakarų rinkos teikia pirmenybę aiškiam bendravimui : tiesioginiai pranešimai, aiškūs raginimai veikti, individuali nauda ir tiesioginiai vertės pasiūlymai atsiliepia menko konteksto, individualistinėse kultūrose.
4. Rytų rinkos vertina numanomą komunikaciją : vizualinis pasakojimas, kultūrinė simbolika, kolektyvinė nauda ir santykių kūrimas veikia didelio konteksto, kolektyvistinėse kultūrose.
5. Vienas dydis niekam netinka : sėkmingos pasaulinės kampanijos išlaiko prekės ženklo nuoseklumą, o vykdymas pritaikomas prie kultūrinės komunikacijos stilių.
6. Testavimas prieš paleidimą : Kultūrinės klaidos gali kainuoti milijonus. Vietinis testavimas su kultūros konsultantais yra investicija, o ne išlaidos.
7. Sistemingai kurkite kultūrinį intelektą : naudokite sistemas, rinkite duomenis, dirbkite su vietos komandomis ir nuolat tobulinkite veiklą, remdamiesi kultūriniais atsiliepimais.

Pasiruošę kurti kampanijas, kurios atliepia skirtingas kultūras? „ELXAO“ deriname duomenimis pagrįstas įžvalgas su kultūriniu intelektu, kad sukurtume pasaulinės rinkodaros strategijas, kurios iš tikrųjų veikia. Susisiekite su mumis ir aptarkime, kaip galime padėti jūsų prekės ženklui sėkmingai veikti Rytų ir Vakarų rinkose.